Kaip galime padėti?

Kas yra sukčiavimas?

Sukčiavimas yra bandymas apgaule įgyti nesąžiningą pranašumą (dažnai – finansinį) prieš kitą asmenį. Sukčiavimą galima apibūdinti daugeliu žodžių: apgavystė, suktybė, apgaulė, turto prievartavimas, apsimetimas, gudravimas, klasta, pinigų išgavimas piktnaudžiaujant pasitikėjimu.

2019 m. dėl sukčiavimo patirtų finansinių nuostolių ataskaitoje skaičiuojama, kad JK dėl to praranda 130–190 mlrd. GBP per metus. Nacionalinės statistikos tarnyba nurodo, kad sukčiavimas arba kibernetinės atakos žmonėms kelią didesnį pavojų nei kiti nusikaltimai.

Dažniausios sukčiavimo schemos:

  • Vykdant išankstinio mokesčio schemą auka kam nors sumoka pinigų, tikėdamasi gauti didesnės vertės atlygį, pvz., paskolą, sutartį, investiciją arba dovaną, tačiau už tai gauna mažai arba nieko.
  • Verslo sukčiavimą sudaro veikla, kurią nesąžiningai ar neteisėtai vykdo asmuo arba įmonė, norinti įgyti pranašumą.
  • Labdaros sukčiavimo schemos taikomos ieškant aukų organizacijoms, kurios atlieka mažai darbo arba nedaro nieko. Nors tokių suktybių pasitaiko visada, jos ypač dažnos įvykus didelėms nelaimėms.
  • Sukčiavimas kredito kortelėmis yra neteisėtas kredito ar debeto kortelės arba kortelės numerio naudojimas siekiant apgaulingai gauti pinigų arba nuosavybės.
  • Tapatybės vagystė yra asmens tapatybės pasisavinimas norint vykdyti apgaulingą ar kitokią nusikalstamą veiklą.
  • Sukčiavimas internete yra interneto paslaugų arba programinės įrangos su prieiga prie interneto naudojimas siekiant apgauti aukas ar kitaip jomis pasinaudoti.
  • Su investicijomis susijęs sukčiavimas yra klaidingais ar apgaulingais teiginiais paremtas prašymas investuoti ar suteikti paskolą arba suklastotų ar padirbtų vertybinių popierių pirkimas, naudojimas ar prekyba.
  • Laiškų iš Nigerijos sukčiavimo tipas yra apsimetimo kitais žmonėmis ir išankstinio mokesčio schemos derinys. Tokiais atvejais iš Nigerijos siunčiamas įprastas arba el. laiškas ir gavėjui siūloma „galimybė“ gauti tam tikrą procentinę dalį nuo milijonų dolerių, kuriuos vyriausybės pareigūnu pasiskelbęs autorius bando nelegaliai pervesti iš Nigerijos.
  • Pagal piramidines schemas pinigai surenkami iš naujesnių šios schemos aukų ir išmokami anksčiau prisijungusioms aukoms, sudarant įspūdį, kad tai yra teisėta. Tačiau piramidinių schemų aukos pačios verčiamos ieškoti naujų aukų, mokant joms komisinius už verbavimą.
  • Atvirkštinės hipotekos apgaules sugalvoja ir vykdo daugelyje nekilnojamojo turto, finansinių paslaugų ir panašiose įmonėse dirbantys nesąžiningi specialistai, kurie siekia pavogti nuosavybės teises iš to neįtariančių senyvo amžiaus piliečių arba jais naudodamiesi padėti apgavikams pavogti perparduodamos nuosavybės teises.
  • Kaip galėčiau užkirsti kelią sukčiavimui?

    1. Suprask, kokiais būdais sukčiai gali su tavimi susisiekti.

    Žinome, kad nusikaltėliai:

  • skambina telefonu žmonėms JK ir kitose šalyse;
  • siūlo netikras paslaugas naudodami svetaines;
  • naudoja el. pašto adresus, kurie atrodo kaip oficialūs, bet tokie nėra.

    2. Suprask sukčių gudrybes.

  • Nusikaltėliai gali bandyti tave įtikinti, kad jie gali tau labai paprastai ką nors suteikti, pvz., JK vizą, arba kad kilo su tavo paraiška ar viza susijusi problema.
  • Jie bandys atrodyti kaip oficialūs asmenys ir gali naudoti atitinkamą kalbą. Tikėtina, kad sukčiai jau žinos ką nors apie tave, pvz., vardą, pavardę, adresą arba tai, kad pateikei paraišką dėl vizos. Tada jie paprašys pinigų arba tavo asmeninės informacijos.
  • 3. Kaip apsisaugoti.

    Turėtume elgtis apdairiai, jei:

  • pasiūlymas atrodo per geras, kad būtų tiesa, – lengvai suteikiamas darbas JK arba lengvas ir paprastas JK vizos suteikimas;
  • tavęs prašo pinigų, ypač jei prašo grynųjų arba sumokėti nesaugiais mokėjimo būdais, pvz., pervedant pinigus, naudojant „Ukash“ kuponą arba „Paysafecard“ (įsigyjamą parduotuvėje), – naudojat šiuos būdus gavėjo neįmanoma identifikuoti;
  • tavęs prašo nurodyti banko sąskaitos ar kredito kortelės duomenis arba konfidencialią informaciją;
  • tave verčia veikti slaptai arba nedelsiant;
  • svetainė neatrodo profesionali (prastai parašyta ar sukurta) arba joje nėra jokios informacijos apie organizaciją;
  • tavęs prašo atsakymą siųsti nemokamo domeno adresu („Hotmail“, „Yahoo Mail“ arba „Gmail“), kuriame taip pat gali būti kalbos klaidų.
  • Jei kilo įtarimas:

  • neatskleisk jokios asmeninės informacijos ir nepatvirtink, kad kokia nors kitų turima asmeninė informacija yra teisinga;
  • nemokėk jokių pinigų;
  • nemokėk elektroniniais kuponais.

  • Susiję straipsniai