Kaip galime padėti?

Kas yra pinigų plovimas?

Kas yra pinigų plovimas?

Didelės finansinių nusikaltimų dalies tikslas yra generuoti pelną nusikaltimą atliekančiam asmeniui arba grupei. Pinigų plovimas yra nusikalstamu būdu gautų pajamų apdorojimas, siekiant nuslėpti jų neteisėtą kilmę. Šis procesas yra labai svarbus, nes jis nusikaltėliui suteikia galimybę mėgautis pelnu nekeliant pavojaus šaltiniui.

Nelegalus ginklų pardavimas, kontrabanda ir organizuotas nusikalstamumas, įskaitant, pvz., prekybą narkotikais ir prostitucijos verslą, gali generuoti labai dideles pajamas. Lėšų pasisavinimas, prekyba naudojantis viešai neatskleista informacija, kyšininkavimas ir kompiuterinio sukčiavimo schemos taip pat gali padėti gauti didelį pelną, kurį reikėtų „įteisinti“ plaunant pinigus.

Kai nusikalstama veikla generuoja didelį pelną, susijęs asmuo arba grupė privalo rasti būdą kontroliuoti lėšas neatkreipdami dėmesio į vykdomą veiklą arba save. Nusikaltėliai tai atlieka nuslėpdami lėšų šaltinį, keisdami jų formą arba perkeldami jas ten, kur jos bus mažiau pastebimos.

Susirūpinimas dėl pinigų plovimo vis didėjo, todėl 1989 m. Paryžiuje vykusiame G-7 viršūnių susitikime įkurta Finansinių veiksmų darbo grupė (FATF), kuri buvo atsakinga už koordinuotą tarptautinį atsaką į pinigų plovimą. Viena pirmųjų FATF užduočių buvo sukurti rekomendacijas (iš viso 40), į kurias atsižvelgdamos nacionalinės vyriausybės turėtų įgyvendinti efektyvias kovos su pinigų plovimu programas.

Kas yra AML?

Terminas „kova su pinigų plovimu“ (AML) reiškia visas politikas ir teisines nuostatas, kuriomis finansinės institucijos verčiamos aktyviai stebėti savo klientus ir padėti užkirsti kelią pinigų plovimui bei korupcijai.

AML procedūras ir politikas koordinuoja nacionalinės institucijos (pvz., JK veikia NCA) ir tarptautinės organizacijos (pvz., FATF arba JT narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuras). Visos jos nuolat stengiasi sustabdyti pinigų plovimo veiklą.

AML reglamentas, paremtas ​5-ąja kovos su pinigų plovimu direktyva:

2018 m. birželio 19 d. Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbta 5-oji kovos su pinigų plovimu direktyva (ES) 2018/843, kuria pakeista 4-oji kovos su pinigų plovimu direktyva. Valstybės narės privalėjo perkelti šią direktyvą į savo teisę iki 2020 m. sausio 10 d.

Pasitelkusi šiais pakeitimais patobulintą direktyvą, ES gali geriau apsaugoti finansinę sistemą nuo pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo grėsmių.

Šie pakeitimai atlikti siekiant:

  • padidinti skaidrumą sukuriant įmonių, patikos fondų ir kitų juridinių struktūrų registrus;
  • sustiprinti ES finansinės žvalgybos padalinių galią ir suteikti jiems prieigą prie plačios informacijos, kurią jie naudotų atlikdami savo užduotis;
  • riboti anonimiškumą, susijusį su virtualiosiomis valiutomis, piniginių teikėjais, taip pat su išankstinio apmokėjimo kortelėmis;
  • išplėsti didelės rizikos trečiųjų šalių vertinimo kriterijus ir padidinti finansinių operacijų su tokiomis valstybėmis apsaugą;
  • sukurti centrinio banko sąskaitų registrus arba paieškos sistemas visose valstybėse narėse;
  • pagerinti bendradarbiavimą ir informacijos sklaidą tarp kovos su pinigų plovimu priežiūros institucijų, rizikos ribojimo priežiūros įstaigų ir Europos centrinio banko.
  • Susiję straipsniai